Maasai – OLMURRANI O ENTURKULU (The warrior and the dove)

Written by: Dr. Naomi Kipuri  (For English translation see her great book: Oral Literature of the Maasai)

Netii apa nepuo ilmuram enjore. Nepuo aalau nkishu. Nerikito apa kulo murran ildiain imiet. Ore eshukunye niaku keya esumash. Neji ekeyieng’i oldia obo aanya. Neyieng’i, nenyae. Neishori pooki ng’ae oldung’oti. Neitokini ake aapuo, neji, “Emanyaaki ayieng’ likae dia.” Neyieng’i, neishori pooki ng’ae oldung’oti. Neikoni neija tolkirragarie le okuni. Neyieng’i ildiain o metumuti pokira imiet.

Netii apa ele murrani oji loolmong’i-Wuasin leitu ninye enya nkiri ooldiain. Keishori ake oldung’oti neisudoo. Neishori olikae nemenya. Ore enoshi kata peyie emuta ildiain etaa ang’ epuoi niaku keimanya ninye ajo, “Aaku olenjore nainosie olaji lang’ ildiain.” Ore peyie ening’ ilkulikae nejo: “Shye, kejaa toi oltung’ani, keitu apa iyie inya?” Nejoki ilkulikae: “Eitu, naa ore peyie iyiolou ajo eitu, entasho maitoduaa ntae.” Neitayu ilapa dung’ot loonkiri ooldiain. Ore eitodol ilkulikae ejo: “Ololdia orok ele, oldia oibor ele, oldia ng’iro ele…” Neruku pokira imiet. Ore peyie edol ilkulikae nejo: “Kaji taa kinko ele tung’ani amu kelo alikioo iyiook ajo kinosa ildiain.” Nepuo o metabaikini olchani loolgum oleng’okino olmoti. Nenya ake duo ilgum oobaikinoyu ore peyie elakuanu nejokini loolmong’i-Wuasin metakedoki iloolakua aitaiki ilkulikae, keji taa peyie esulakini atua olmoti.

Neked ninye olchani neitadoiki ilkulikae ilng’anayio. Neisho kulo murran ootii entonata olchani neiteru aadung’ olchani. Ore peyie eikilikuanu lido murrani otii ilng’osil eniasitae nejokini: “Ai meeta.” Nedung’i olchani o meitirra nesulakini Loolmong’i-Wuasin atua olmoti .

Nelo entanai aibooyo. Niagut ele moti oleng’ nejo tupuku nelaikino. Nepuo ilkulikae aaing’uaa ejo peyie eye. Nepuo aabaya ang’. Ore peyie ebaya ang’ nelejisho aajo meyiolo eneima. Nianyu apa enkang’ enye o metejo etua.

Ore nabo olong’ nelotu oloitiko aok enkare tele moti. Ore eton eitu eok nejoki olmurrani: “Lomurrani inchooki enkare peyie aalo alikioo,” Nejoki olmurrani: “IIo ajo aa tenikilo alikioo?” Nejoki oloitiko, “Ekalo ajo, wuo wuo, wuo wuo!” Anaa enoshi ake najo oloitiko. Nejoki olmurrani, “Oh! Shomo iyie amu mikiyiolo ashomo atolikioi.”

Neitoki embarie alotu. Nejo: “Lomurrani inchooki enkare peyie aalo alikioo.” Nejoki olmurrani, “IIo ajo aa tenikilo alikioo?” Nejoki embarie, “Ekalo ajo, wua,wua!” Nejoki olmurrani, “Oh! Shomo iyie amu mikiyiolo ashomo atolikioi.” Neitoki olng’ojine alotu. Nejoki olmurrani, “Lomurrani incho oki enkare peyie aalo alikioo,” Neikilikuan sii ninye olmurrani ajoki: “IIo ajo aa tenikilo alikioo?” Nejo olng’ojine, “Ekalo ajo, uuu!, uuu!” Nearaa sii ninye olmurrani anaa peyie etarayie inkulie ng’uesi pooki.

Ore tenkiti kata nelotu sii ninye emuny eyieu enkare. Neomonu enkare ejo peyie elo alikioo olmurrani. Nejo sii ninye enejo oshi imunyi. Nedol olmurrani ajo meyiolo ashomo atolikioi. Niaraa sii ninye. Nerukunye taa inkulie ng’uesi oeraa ake olmurrani.

Ore ade te siadi nelotu entukurlu. Nejoki olmurrani: “Lomurrani inchooki enkare peyie aalo alikioo.” Neikilikuan olmurrani, “llo ajo aa tenikilo alikioo?” Nejoki emotonyi, “Tang’asa tolikioki enikiji peyie ayiolou enajo tenaalo alikioo.” Nejoki olmurrani, “Ekaaji Loolmong’i-Wuasin.” Neitoki ake emotonyi aikilikuan enetii enkang’ enye o enetii enkaji eng’otonye. Neliki olmurrani pooki. Nejoki emotonyi, “Tenabaya nalo ajo:

“Menye lLolmong’i-Wuasin

Ng’oto Loolmong’i-Wuasin

Etii Loolmong’i-Wuasin

Olmoti le kerikere

Nkeenda isiet

Iltargeta isiet.”

Ore peyie ening’ olmurrani enejo emotonyi neyiolou ajo keyiolo emotonyi ashomo atolikioi. Nejoki: “Tooko naa duo enkare peyie ilo.” Nelo ake emotonyi ometabai enkang’ apa natuutakaki. Neinepu ilpayiani ourita enkeshui toloip liauluo. Neitashe ake tolchani paa kejo:

“Menye Loolmong’i-Wuasin

Ng’oto Loolmong’i-Wuasin

Etii Loolmong’i-Wuasin

Olmoti le kerikere

Nkeenda isiet x 2”

Nejo ilpayiani, “Shye! kejo aa toi emotonyi?” Neitoki ake emotonyi aigil alikioo enetii olmurrani.

“Menye Loolmong’i-Wuasin

Ng’oto Loolmong’i-Wuasin

Etii Loolmong’i-Wuasin

Olmoti le kerikere

Nkeenda isiet x 2”

Nejo olpayian obo, “Shye! emataarai emotonyi meitoki aipotoki iyiook ilmeneng’a.” Neeraa. Neitoki ake emotonyi alo aitashe tenkalo enkaji e ng’otonye ele murrani paa kejo enaduo ake. Nening’ intasati etii oloip le boo aaripisho. Neun inkiyiaa ainining’ enejo emotonyi. Ore ake peyie eigil emotonyi nening’ ng’otonye ele murrani eboitare inkulie tasati. Nebuaku aishir, nejo: “Oooi aaeuo emotonyi aipotoki ilmeneng’a lenkiyio ai natua!” Nearari emotonyi, neitoki ake ashukunye. Neitoki ake alikioo enetii olmurrani o metejo entasat nabo: “Aha! emaape toi aasuj emotonyi amaa naa elimu olmoti nejo eyau inkeenda. Emaape ake ndae aing’uraa.” Nenyorraa inkulie.

Nepuei aaliki ilpayiani. Nesuji ena motonyi o meshomoe aabaya ele moti otii Loolmong’i-Wuasin. Neishori inkeenda naaenikino. Neyietuni omeitayuni. Ore ake peyie eidipi aitayu, neipot olmurrani enaduo motonyi nejoki: “Ore amu kitareto maape ang’ peyie aalo ayiang’aki olker.” Nepuo pooki o metabai ang’. Neibung’ olmurrani olker opir ayiang’aki emotonyi. Neeku ilchoreta emotonyi olmurrani. Naa tenelotu emotonyi ang’ naa keikiroteti oleng’ neitoomoni. Neishunye enkatini teine.

This entry was posted in Maasai, Maasai and tagged , , , , . Bookmark the permalink.

Comments are closed.